pasavintinis

pasãvintinis, -ė smob. (1); SD199, [K] išrinktasis, mylimasis, sužadėtinis: Mano čia pasavintinė (mergaitė, kurią savinuosi, žadu vesti) Pn. Kas turi pasavintinę, yra jaunikis GNJn3,29. Numirė dėl savo sužieduotinės ir pasavintinės SPI218. Išėjo pasãvintinis ižg prieguldos savos DP33. Neturi nei prietelio, nei brolio, nei tėvo, nei motinos, nei vyro, nei pasavintinio, katras tave mylėtų brš.